šiošė

šióšė sf. (1) 1. Dž, NdŽ, KŽ lukštas, kevalas, luobelė: Iš šióšės (kevalo) gvildyk riešutus, iš ankščių aižyk žirnius JI502. Mūsų avižų šiemet tik vienos šióšės tetėr, branduolo nė kiek nėr Ps. Žirniai dar šiošėse J. Žirniai kad suverda, tai nusilupinėja, šióšės tik plūdaroja pavirš Sml. Paržiem iš miežių šióšės beliko Pn. Virtų sukritusių pupų šióšės Pg. Parkepė obaliai, liko tik šiošẽlės Rm. Man agrastai suviryti neskanu – vienos šióšės Mžš. Saulažolių šióšės pajuodiję Ėr. Ka miltai da būt kaip miltai, dabar – vienos šióšės! Mžš. Nė vienos juodos šiošikės nėra [kruopose] Pkr. | prk.: Matos, kad ne ledas, o šióšė (iškorijęs, tirpsta) Slk. ║ riešuto apvalkalas – lapeliai, supantys riešutą: Prisiraškiau riešutų su visom šióšėm Pš. Išgvaldyk riešutus, nulupk šiošes Ėr. 2. Grnk, Bsg, Jsv bot. šiurpinis gvazdikas (Dianthus barbatus): Mano šióšės gražiai žydi Pc. 3. scom. Slk kas silpnas, sunykęs, sumenkęs: Anas prieš ligą nebuvo toks šióšė Ds. Matos, kad šitas šióšė nebegyvens Vžns. 4. scom. kas pasišiaušęs, apsileidęs, apšepęs: Tikras šióšė – nebegali nė kiek apsikirpt Km. Regis, pažiūrėt šiošė, ale ant kalbos nepaimsi An. 5. scom. pikčiurna: Jiem tokią močeką šióšę parvedė tėvas Grž.

◊ kaĩp šióšė netvirtas, sukiužęs: Nebebus nieko iš jo: sudžiūvęs kaĩp šióšė Ds. Nedrūtas kaĩp šióšė Lkm. Trobos kaĩ šióšės Ds. Moliniai bliūdai yra kaĩ šióšės: tik vakar nupirkau, i šiandiej sumušiau Dsn. E, jau tavo ito duona suvis nenustiko – kàp šióšė (biri) Dsn.